BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Tik dūmas vėjyje, tik dulkė žemėje

Ant vienišo kalnelio, tikriausiai tyliausioje pasaulio vietoje. Stovėjau aš, prie tavo kapo, mąsčiau apie tave, meldžiausi.. Ir staiga, kaip vėjo gūsis į mano mintis, įlėkė atsiminimas.. Atsiminiau savo pirmąją maldelę, kurią mane išmokei, kai man buvo penkeri.. Kodėl šitiek metų buvau ją pamiršusi? Vos nepravirkau, kad atsiminiau ją būtent dabar.. Kalbėjau ją ne kartą, nuo žiemos speigo stingstančiomis lūpomis..

{ Dieve, Dieve visagali,

Laimink mano šalį,

Tėtę ir mamytę

Ir mane mažytę

Amen.}

Ir štai po daug metų vėl stoviu ir vėl kalbu tapačią maldelę ir vėl Tau ir vėl su Tavimi…

Ak, Dieve, kaip gaila, kad žmogus žemėje- tai tik dūmas vėjyje, tik dulkė žemėje…

Patiko (1)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą