BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Aš jaučiu, kaip širdyje kažkas auga, plečiasi…

2011-10-02 parašė akimirka

Aš jaučiu, kaip širdyje kažkas auga, plečiasi: plečiasi mano vienišumas, plečiasi ir stiprėja įvairios mintys, ir aš imu svaigti nuo jų sunkumo, o širdis apsvaigus nuo laukų, vėjų, kvepiančių kalvų ir vakarais garuojančių balų. Ir man kažkaip neįprastai gera, ir aš jaučiu turįs kažką daryti, ir mano siela kažko belaukdama virpa. Ji taip pamažėl auga ir auga…

(V.Mačernis)

Rodyk draugams

Kančia neduoda jokių teisių

2011-09-19 parašė akimirka

Jei esi visiškai tikras dėl savo nevilties, privalai elgtis taip, tarsi turėtum viltį, - arba nusižudyti. Kančia neduoda jokių teisių.

A.Kamiu

Kančia nesuteikia jokių teisių, tačiau kai mes pykstame, liūdime, esame viskuo nusivylę, reikalaujame iš mus supančių žmonių ypatingo dėmesingumo ir švelnumo. Šiandien man prasta diena. Kodėl? Tiesiog ne mano diena.. Ir aš širstu ant viso pasaulio ir ant pačios savęs: kodėl mano draugė manęs nemoka šiandien paguosti, vaikinas nesugeba pralinksminti, nors kitomis dienomis tai daro be jokio vargo, kodėl mane apšaukė, kodėl taip įkyriai viską siūlo mama. Šiandien norėjau vaikščioti su radonu užrašu rankose “ATSARGIAI. MAN PRASTA DIENA. PRAŠAU JŪSŲ SUPRATIMO IR ŠVELNUMO”.

Please, can you kiss me first?

#mce_temp_url#

Rodyk draugams

2=1

2011-08-25 parašė akimirka

Kai laikai mane apkabinęs ir žiūrime filmą, kai miegam kartu, kai tinginiauju tavo glėbyje mane kartais aplanko be galo keistas jausmas. Aš pamirštu tavo vardą, pamirštu kas tu esi, pamirštu kaip tu atrodai.. Bet žinau, kad tai Tu. Jaučiuosi taip, lyg būtum antra mano pusė.. Atskirai mes niekas, bet viskas kai esam kartu.

Nustebinta savo tokių jausmų visada atsisuku į tave ir telieka tik nusišypsoti ir džiaugtis, kad tai tikrai Tu. Kad tu nesugalvotas, o tikras ir mūsų meilė tikra.

Pabučiuoju ir dar stipriau įsikniaubiu į tavo glėbį.

Kai du tampa vienu…

Rodyk draugams

The spring smells less than the skin of my love Sing and sing again about my sweetest love

2011-03-24 parašė akimirka


The moon shines less than the arms of my love

Sing and sing again about my dearest love

The sun shines less than the eyes of my love

Sing and sing again about my only love…

When youre near me I feel like Im home

When you touched me I felt like Id grow

The spring smells less than the skin of my love

Sing and sing again about my sweetest love

The most beautiful sound is the voice of my love

Sing and sing again about my eternal love

Rodyk draugams

Nematoma Aš

2011-03-24 parašė akimirka

Visiškai nusivyliau savimi.. Kodėl net norėdama gero, kitus skaudinu? Vienas žmogus išugdė man savimi nepasitikėjimo jausmą ir toliau tai sėkmingai tęsia.

Bloga, bloga, bloga. Taip, aš pati blogiausia..

Šiurkšti, neužjaučianti, nesuprantanti, pikta, kritiška, bambeklė, savanaudė..

Kas man sugražins mano pasitikėjimą savimi? Kas man į ausį vėl pradės šnibždėti “man tu pati geriausia”..

Jaučiuosi tokia vieniša.

Gražinkit man saulę, jūrą ir kopas, gražinkit mylimus žmones ir geriausius draugus, gražinkit muziką sielai, gražinkit pavasario balsus, gražinkit man mano gyvenimą! Tokioje būsenoje kurioje dabar esu - nieko nėra.

Rodyk draugams

Tik dūmas vėjyje, tik dulkė žemėje

2011-02-23 parašė akimirka

Ant vienišo kalnelio, tikriausiai tyliausioje pasaulio vietoje. Stovėjau aš, prie tavo kapo, mąsčiau apie tave, meldžiausi.. Ir staiga, kaip vėjo gūsis į mano mintis, įlėkė atsiminimas.. Atsiminiau savo pirmąją maldelę, kurią mane išmokei, kai man buvo penkeri.. Kodėl šitiek metų buvau ją pamiršusi? Vos nepravirkau, kad atsiminiau ją būtent dabar.. Kalbėjau ją ne kartą, nuo žiemos speigo stingstančiomis lūpomis..

{ Dieve, Dieve visagali,

Laimink mano šalį,

Tėtę ir mamytę

Ir mane mažytę

Amen.}

Ir štai po daug metų vėl stoviu ir vėl kalbu tapačią maldelę ir vėl Tau ir vėl su Tavimi…

Ak, Dieve, kaip gaila, kad žmogus žemėje- tai tik dūmas vėjyje, tik dulkė žemėje…

Rodyk draugams

Kaip surasti sielos pilnatve?

2011-02-17 parašė akimirka

Kasdien jauciu nerima, baime, liudesi, sumisima, ilgesi, pasimetima. Kas su manimi darosi? Vis negaliu nusiraminti, blaskausi, abejoju savo sprendimais, sapnuoju kosmarus.. Praejo jau kokie trys menesiai, kaip issiskyriau su draugu, bet posiai nezinau ar man gristi pas ji ar man geriau vienai. Gal visas tas pasimetimas del jo? Prasau padekit man kasnors gristi i normalaus gyvenimo vezes!! Patarkit ka man daryti??? Eiti i baznycia, nueiti pas psichologa, issisneketi su patikimu zmogumi, bandyti visa tai nusikratyti? Sielos pilnatve. Taip! Butent jos man dabar taip ir truksta.. Taciau kaip ja surasti? Zinau, dabar daugelis galvosit, kad as viena is tu uzsidepresavusiu paaugliu del prarasto berno. Taciau viskas cia siek tiek kitaip..

Rodyk draugams

Gražinkit man saulėtas dienas, jūrą ir smėlį….

2011-01-20 parašė akimirka

Ten, smėlio pilyse, gyvena viltys
Gyvena laikas, verčia irtis, pajusti saiką
Smėlio pilyse patirties sukrautos smiltys
Smėlio pilyse gimsta, gęsta širdys

Buvo visko, sugriauti lengva
atstatyti trūko ryžto, mintys slenka,
kai kurios nebesugrįžo būna tenka,
užsidėti kaukes, jiems aš nepavydžiu.
Vieni šaukia, o aš vis tyliu,
kaip Dievą myliu, meile tiki - yra,
nebetiki - išnyko,
rasotos sienos ankstyvo ryto,
gėlė betono venoj dygo,
vėjas pamenu veidai nebejaučiu
laimės liūdesio, beverčiai pinigai
netekę blizgesio
sakai radai beribes lygumas
savi namai, o jeigu aš - kas?
Girdi, bet neklausai,
ar padėsi, kai man sunku, o tau nelabai?
dažniausiai pasilieka klausimai
tiktai išbandymai parodo,
kas draugas, kas priešas,
kas tikra, kas niekas
ir laikas smėly lieka, kolei neišnešioja vėjas..

Ten, smėlio pilyse, gyvena viltys
Gyvena laikas, verčia irtis, pajusti saiką
Smėlio pilyse patirties sukrautos smiltys
Smėlio pilyse gimsta, gęsta širdys…

Atsiminiau, kaip tu mėgsti jūrą. Dabar ir aš ją mėgstu nemažiau už tave. Pameni, kaip maudėmės jūroje per lietų? Aš nepamiršau. Ilgiuosi..

Rodyk draugams

Laiskas Tau..

2011-01-18 parašė akimirka

Drauge rado tavo laiskus ir parode man. Ji nepazino taves is nuotraukos, bet suprato jog tai gali but rasoma apie mane. As tave palikau, o tu rasai, kad nori mane vesti, kad viska gyvenime paaukotum, kad tik grisciau. Vis dar nepamirsau taves, juk tiek laiko kartu praleista, taip sunku dabar atprasti ir bandyti gyventi vienai. Jei jau maniau, kad apsisprendziau, kad zinau kaip gyvenime elgtis. Nusprendziau kad mum laikas sukti skirtingais keliais, maniau kad tu nieksas, kad gana tau mane skaudinti.. tai dabar lygiai tiek esu pasimetus.. Tu rasei tuos laiskus man, nors zinojai, kad galiu ju niekada ir nerasti. Tu rasei is pacios sirdies, apgalvodamas kiekviena zodeli..

Myliu?

Nekenciu?

Pasiilgau?

Nenoriu daugiau matyti?

Dabar as nieko nezinau.. Bet skaiciau tavo laiskus ir verkiau.. nezinau ar is ilgesio, ar is skausmo, o gal is apmaudo kad viskas butent sitaip baigesi. Jei vis dar skaitai mano bloga, zinok, kad sis laiskas skirtas Tau.

Rodyk draugams

Negaliu tavęs nekęst.

2010-11-24 parašė akimirka

Už tą Tavo šypseną, kuri nuramindavo ir sušildydavo.
Už tą Tavo juoką, kuris praskaidrindavo dieną ir priversdavo šypsotis.
Už tą Tavo supratimą, kai aš verkdavau, o tu nieko nesakydavai, bet suprasdavai.
Už tuos sapnus. Kiek kartų aš Tave sapnavau…
Už tai, kad visa tai kažkada buvo.
Kažkada Tu mane nuramindavai, sušildydavai, suprasdavai.
Kažkada kai Tave sapnuodavau, ryte pabudus šyspsodavaus. Dabar sapnai skaudūs, pravirkdantys. Kiekvienas Tavo žvilgsnis arba tiesiog daina, primenanti Tave žudo. Bet aš negaliu Tavęs nekęsti, nes kažkada Tu man suteikei tiek laimės, kad kiekvieną akimirką apie Tave pagalvojus norėdavau šypsotis. Todėl aš negaliu Tavęs nekęst, nors turėčiau. Negaliu, nes Tu man suteikei tiek džiaugsmo. Negaliu, nes aš taip nuoširdžiai mylėjau. Negaliu, nes tai buvo, ir man patiko. Deja, daugiau to niekada nebebus.
Bet aš vistiek negaliu Tavęs nekęst.  Nors ir norėčiau, nors ir nebemyliu.. :)

Rodyk draugams