BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Spalis, 2010

Geltonam danguje

2010-10-27

Aš dažnai užmirštu savo gerų draugų gimtadienius ar parnešti ką nors iš parduotuvės.. Bet paradoksalu, nes niekada negaliu pamiršti, kad ir trumpučių akimirkų, sekundės trukmės jausmo :)

Tai nutiko šiandien, važiavau ant galinės automobilio sėdynės, pro šalį lėkė vaizdai ir staiga atsiminiau labai mielą akimirką:

[iš atsiminimų]

Buvo karšta vasaros diena, važiavome dideliu greičiu, vėjas kedeno plaukus, o muzika ramino. Tačiau nuotaika toli gražu nebuvo gera, abu važiavome tylėdami, abu susimąstę, žinojome kad šįkart rimtai įkliuvome ir kažkaip visa tai reikia atitaisyti. Kai pamačiau kad išvažiuojame iš miesto paklausiau, kur mane vežiesi, o tu atsakei : ten kur bus ramiau, galėsim tiesiog atsipūsti nuo viso šito mėšlo.. Man buvo tas pats kur mes važiuojame, atrodė kad gerai bus bet kur, kad tik ne namie..

Spėkit kas buvo ta jo ypatingoji vieta? Tai buvo vienišas kalniukas, didžiulė pieva.. Pamenu, dar šaltoką birželio mėnesio žemę, bet man buvo nesvarbu. Mes gulėjome pievoje, pienių pievoje. Atrodė tarsi gulėtume geltoname danguje.. Tu glostei man plaukus ir nuolatos kartojai “nesijaudink, viskas bus gerai”. Ir aš tada tavim tikėjau.. Labiau už viską norėjau tikėti tavim ir tuo “kad viskas bus gerai”.

Rodyk draugams

Mylėti noriu

2010-10-12

Pagaliau aš supratau, kodėl tave rečiau matau,
Kažkaip keistai jaučiau, kitur buvai išėjęs jau.
Sakei, kad myli, bet keistai žvelgei man į akis.
Kam viso to reikėjo? Žaizdos dar ilgiau negis.

Kiek visko daug kartu patyrėm, gyvenu tuo.
Akmuo, o ne širdis krūtinėj. Kuo tapai, kuo?
Tavy žiema ilgiausia, jausmai ledais tvirčiausiais
Nužudė meilę, nužudė jausmą.

Tyli naktis, aš mintimis
Namo grįžtu iš naujo.
Žinau, skaudės, be išeities,
Mylėti noriu…

Tie patys keliai, tik mes jau pasikeitę,
Tie patys veidai, priprasti reikia laiko.
Iš lūpų skaitau: tavęs taip pasiilgau,
O meile…

Nesuprantu savęs, už viską vėl atleidau tau,
Galbūt matyti nenorėjau, bet tikrai mačiau.
Juk tu visai nepasikeitęs, nors kalbi kitaip.
Esu seniai jau nebe vaikas, kam tikiu aklai?

Kiek kartų man dar pasakysi: meile, išeinu?
Kiek kartų dar atgal sugrįši sakydamas „myliu“?
Many žiema ilgiausia, jausmai ledais tvirčiausiais
Nužudė meilę, nužudė jausmą.

Tyli naktis, tu mintimis
Namo grįžti iš naujo.
Žinai, skaudės, be išeities,
Mylėti nori…

Rodyk draugams

Tuštuma.. Ilgesys.

2010-10-11

Tokiom dienom, maždaug po pietų, vakarop…kai pritemsta, šiek tiek pakyla vėjas, ir rodos, medžiai dar gūdžiau pradeda šniokšti…o visas šitas pasaulis apsigaubia kažkokia pilka aura, kurios nepergali nei didžiulis gardžios arbatos puodukas, nei mėgiamiausia muzika…apima lūdesys…Gal veikiau tuštuma? Lyg ilgesys kažko…Kažko tokio…

Taip, tai ilgesys…Tarsi kažką praleidi, tarsi kažko trūksta…Galbūt norėtum pabūti ten, kur nebuvai, ten kur šviečia saulė…Sutikti ką nors, ko seniai nematei…Grįžti į kokius nors kitus laikus…O gal pradedi galvot apie ateitį…Bandai užmušt tą tuštumą, bet ta didelė skylė matyti…Kažką veiki…bet tai lieka…Meilės ilgesys?…

Rodyk draugams

Aš išeinu

2010-10-11

Jeigu Viešpats Dievas nors sekundei pamirštų, kad aš skudurinė lėlė, ir padovanotų man truputį gyvenimo, tikriausiai aš nepasakyčiau visko, ką galvoju; aš daugiau mąstyčiau apie tai ką kalbu.

Aš vertinčiau daiktus ne pagal jų kainą, o pagal reikšmingumą.

Aš miegočiau mažiau, svajočiau daugiau, suvokdamas, kad kiekviena minutė su užmerktomis akimis - tai prarastos šešiasdešimt sekundžių šviesos.

Aš vaikščiočiau, kai kiti to vengia, aš pabusčiau, kai kiti miega, aš klausyčiausi, kai kiti kalba.

Ir kaip aš gardžiuočiausi šokoladiniais ledais!

Jeigu Viešpats duotų man mažumėlį gyvenimo, aš rengčiausi paprastai, kelčiausi kartu su pirmais saulės spinduliais, apnuogindamas ne tik kūną, bet ir sielą.

Dieve mano, jeigu aš turėčiau dar nors kiek laiko, sukaustyčiau savo neapykantą ledu ir laukčiau, kada pakils saulė. Pieščiau mirgant žvaigždėms kaip van Goghas, padangėmis skraidyčiau, skaitydamas Benedetti eiles, ir Serra dainos būtų mano mėnulio serenada. Aš prausčiau žoles savo ašaromis, kad pajusčiau jų spyglių keliamą skausmą ir skaisčiai raudoną lapelių bučinį.

Dieve mano, jeigu aš turėčiau nors kruopelytę gyvenimo. Nepraleisčiau nė dienos, kad nepasakyčiau mylimiems žmonėms, jog juos myliu. Įtikinėčiau kiekvieną moterį ir kiekvieną vyrą, kad myliu juos, aš gyvenčiau meilėje ir su meile.

Aš įrodyčiau žmonėms, kad jie neteisūs, manydami, jog jeigu jie sensta, tai nustoja mylėti: priešingai, jie sensta todėl, kad nustoja mylėt!

Vaikui aš duočiau sparnus ir pats išmokyčiau jį skraidyti.

Seniems žmonėms aš įkalčiau į galvą, jog mirtis ateina ne nuo senatvės, o nuo užmaršties.

Aš juk taip pat iš jūsų daug ko išmokau iš jūsų, žmonės!

Sužinojau, kad kiekvienas nori gyventi ant kalno viršūnės, nenutuokdamas, jog tikroji laimė laukia besileidžiant žemyn.

Aš supratau, kad kai naujagimis pirmąkart savo mažyčiu kumšteliu griebia tėvo pirštą, jis griebia jį visiems laikams.

Aš supratau, jog žmogus turi teisę pažvelgti į kitą žmogų iš viršaus tik tam, kad padėtų jam atsistoti ant kojų.

Aš tiek daug išmokau iš jūsų, nors, tiesą pasakius, iš viso to ne tiek jau daug ir naudos, todėl, kad prikrovęs savo skrynią aš mirštu.

Gabrielis Garsija Markesas.

Pirmadienis tokia diena, kurią labai mėgstama pasiimti, kaip naują atskaitos tašką. Dažnai sakome ” na jau nuo pirmadienio… tai pradėsiu mokytis, laikytis dietos, keisiu savo gyvenimą…” Viena vertus, tai juokinga, nes dauguma tų užsibrėžimų būna atkelti kitam pirmadieniui, o vėliau ir dar kitam. Tačiau kartais, tokie užsibrėžimai gali tapti mūsų kitokio gyvenimo startu :) Taigi perskaitykite ir pamąstykite, galbūt ir jūs pakeisite savo požiūrį, galbūt ir jūs mintyse sau pasakysit ” na nuo šio pirmadienio..” Linkiu visiems darbingos ir turiningos savaitės bei gražios pirmadienio popietės :) Jei norite ką nors keisti, keiskite šiandien, o nelaukite dar kito pirmadienio :)

Sėkmės! :)

Rodyk draugams

5o priežasčių kodėl tave taip mylėjau

2010-10-10

  1. Nes tu mane pralinksmindavai
  2. Nes mylėjai mano šunį
  3. Jei ir nemėgdavai, tai bent apsimesdavai, kad tau patinka mano draugės
  4. Sutardavai su mano tėvais
  5. Iškepdavai man kiaušinienę ;D
  6. Padarydavai  man masažą
  7. Džiaugdavaisi, kai tave pagirdavau
  8. Visada išvesdavai šunį su manimi
  9. Nepalikdavai manęs vienos bėdoje
  10. Išklausydavai
  11. Kai konors nenorėdavai daryti, apsimesdavai, kad negirdėjai ką sakiau :D
  12. Žiūrėdavai toliarantiškai į mano sapaliojimus apie rūbus ir kosmetiką
  13. Pakvailiodavai su manimi per pilnatį :)
  14. Nenorom bet sutikdavai net padainuoti
  15. Visada leisdavai man pasirinkti kurioje lovos pusėje aš noriu gulėti
  16. Neužimdavai mano kėdės prie stalo
  17. Visada palaukdavai kol suplausiu indus vakare, tik tada išvažiuodavai
  18. Visada duodavai idėjų ką pasigaminti
  19. palaikydavai man kompaniją geriant arbatą, net tada kai nelabai jos norėdavai
  20. Visada pastebėdavai mano naujus rūbus ar kvepalus
  21. Pasiusdavai su manimi
  22. Gražindavai man protą, kad neprisidirbčiau
  23. Privertei nustot valgyti majonezą
  24. Pagamindavai man valgyti
  25. Mašinoje visada leisdavai miegoti tau ant kelių
  26. Niekada neužmigdavai pirmiau manęs
  27. Stengeis kad sutarčiau su tavo šeima
  28. Privertei pamėgti tavo kovinę katę
  29. Neniurzgėdamas vaikščiodavai su manimi po parduotuves
  30. Visada pasakydavai savo nuomonę ar man kasnors tinka ar ne
  31. Įrodei kad alaus mielių tabletės padeda :)
  32. Neleisdavai man verkti
  33. Atnešdavai man arbatą į lovą ir gamindavai man pietus
  34. Stengeisi sutarti su mano tėvais
  35. Gražiai elgeisi su mano sesute
  36. Žavėjaisi, kad man patinka vaikai
  37. Kai per daug įsijausdavau nuleisdavai mane ant žemės
  38. Nesmerkei manęs už tai, kad esu aikštinga
  39. Kantriai klausydavais kai aiškindavau kaip turi elgtis ar gyventi
  40. Bučiuodavai man kaklą
  41. Padėdavai man mokytis
  42. Didžiuodavais manimi
  43. Sakydavai kad aš geras žmogus
  44. Pergyvendavai jei išvažiuodavai į Kauną neatsisveikinęs
  45. Pasitikėdavai manimi
  46. Supažindinai su savo seneliais
  47. Labai palaikydavai mane, kai pamiršdavo kiti
  48. Tau galėdavau pasakyt net gėdingiausias paslaptis
  49. Nes mylėjai mane
  50. Nes jauteisi atsakingas už mane   Galėčiau vardinti ir vardinti, bet pabos jum skaityti visa kita pasiliksiu sau :) kaip atsiminimą.

Rodyk draugams

Mintimis atgal

2010-10-09

Laikas sukas atgal,
Ir dar labiau skauda.
Matau ką turėt galėjau,
Mylėt nemokėjau.
Ar sugrįžt man atgal?
Audra viską griauna,
Bet sukurt mokėjau
Tave išlydėjau.

Ir viskas vėl prasideda nuo pradžių
Vėl daužaus petis į petį su likimu.
Atrodo tvirtas kojas padedu ant pagrindo trapaus,
Bet savo rankomis taip ir nepaliečiau dangaus.
Pamažu sekundės virsta į minutes,
Minutės į ilgas valandas,
Akimirkas, kurios dabar jau pamestos.
Išsaugosiu ilgam su ta viltim, kad grįši,
Su ta viltim, kad dėl manęs ir tu kvėpavimą pamirši.
Sukūriau tylą iš noro vien girdėt tik tavo juoką.
Vėl atpratinau rankas bijot
Iš begalinio noro apkabinti tavo  kūną.
Su tavim ar be tavęs - aš būsiu tavo.
Prašau palik mane ramybėj,
Netark tų žodžių.
Žinok, aš viską suprantu
Nebelaikau, bet sudvejoju.
Nes niekad netikėjau,
Kad nemylintį aš kada nors mylėsiu.

Rodyk draugams