BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: ‘Be temos’ kategorija

Kaip patys to nenoredami griauname santykius

2010-11-09

Bendrystės pradžioje du žmonės gyvena laukimu. Bet koks parodytas dėmesys ar atsakas yra tarsi dovana. Džiaugsmas, netikėtumas, sukeliantis „aš to neverta (-as)“ jausmą. Ir tai kuria artumą, dėkingumą, santykių lengvumą bei norą būti kartu. Savotišką laisvę buvime. Tačiau kuo labiau suvokiame kitą kaip kasdienos dalį, savo gyvenimo detalę, tuo labiau laukimas virsta lūkesčiu, reikalavimu, kad kitas taptų įrankiu į laimę ir pasitenkinimą.

Ir visai nesvarbu, ar tai išsakyti, ar tylūs norai pakeisti kito įpročius, reakcijas, polinkius, pasirinkimus. Kuo labiau kitą pasisaviname ir siekiame kontroliuoti, tuo labiau jis ginasi, kuo labiau ginasi, tuo labiau mes tolstame vienas nuo kito, prarandame artumą ir galiausiai nejaučiame noro siekti bendrystės. Ir jei liekame kartu, tai tik dėl to, kad vis dar tikimės, jog mums pavyks šalia esantį žmogų pakeisti. Žinoma, jog negalime atsisakyti savo poreikių, norų, svajonių… Tačiau niekas mums nežadėjo, kad už visa tai turi būti atsakingi mūsų mylimi žmonės. Mes galime tik laukti jų geranoriškumo, tačiau vargiai siųsti jiems lūkesčių sąrašus…

Toks požiūris tikrai neįsivyraus mumyse kitą dieną, kitą savaitę ar net kitais metais. Tai yra procesas. Mokymasis būti ir nereikalauti… Iš čia galima paieškoti atsakymo ir į jūsų klausimą, ar verta stengtis dėl ateities su mylėtu asmeniu? Verta tiek, kiek leisdama jam būti savimi, norite būti kartu. Su tokiu, koks jis yra, laukiant ir džiaugiantis kad ir labai retomis dovanomis.

Rodyk draugams

Geltonam danguje

2010-10-27

Aš dažnai užmirštu savo gerų draugų gimtadienius ar parnešti ką nors iš parduotuvės.. Bet paradoksalu, nes niekada negaliu pamiršti, kad ir trumpučių akimirkų, sekundės trukmės jausmo :)

Tai nutiko šiandien, važiavau ant galinės automobilio sėdynės, pro šalį lėkė vaizdai ir staiga atsiminiau labai mielą akimirką:

[iš atsiminimų]

Buvo karšta vasaros diena, važiavome dideliu greičiu, vėjas kedeno plaukus, o muzika ramino. Tačiau nuotaika toli gražu nebuvo gera, abu važiavome tylėdami, abu susimąstę, žinojome kad šįkart rimtai įkliuvome ir kažkaip visa tai reikia atitaisyti. Kai pamačiau kad išvažiuojame iš miesto paklausiau, kur mane vežiesi, o tu atsakei : ten kur bus ramiau, galėsim tiesiog atsipūsti nuo viso šito mėšlo.. Man buvo tas pats kur mes važiuojame, atrodė kad gerai bus bet kur, kad tik ne namie..

Spėkit kas buvo ta jo ypatingoji vieta? Tai buvo vienišas kalniukas, didžiulė pieva.. Pamenu, dar šaltoką birželio mėnesio žemę, bet man buvo nesvarbu. Mes gulėjome pievoje, pienių pievoje. Atrodė tarsi gulėtume geltoname danguje.. Tu glostei man plaukus ir nuolatos kartojai “nesijaudink, viskas bus gerai”. Ir aš tada tavim tikėjau.. Labiau už viską norėjau tikėti tavim ir tuo “kad viskas bus gerai”.

Rodyk draugams

Mylėti noriu

2010-10-12

Pagaliau aš supratau, kodėl tave rečiau matau,
Kažkaip keistai jaučiau, kitur buvai išėjęs jau.
Sakei, kad myli, bet keistai žvelgei man į akis.
Kam viso to reikėjo? Žaizdos dar ilgiau negis.

Kiek visko daug kartu patyrėm, gyvenu tuo.
Akmuo, o ne širdis krūtinėj. Kuo tapai, kuo?
Tavy žiema ilgiausia, jausmai ledais tvirčiausiais
Nužudė meilę, nužudė jausmą.

Tyli naktis, aš mintimis
Namo grįžtu iš naujo.
Žinau, skaudės, be išeities,
Mylėti noriu…

Tie patys keliai, tik mes jau pasikeitę,
Tie patys veidai, priprasti reikia laiko.
Iš lūpų skaitau: tavęs taip pasiilgau,
O meile…

Nesuprantu savęs, už viską vėl atleidau tau,
Galbūt matyti nenorėjau, bet tikrai mačiau.
Juk tu visai nepasikeitęs, nors kalbi kitaip.
Esu seniai jau nebe vaikas, kam tikiu aklai?

Kiek kartų man dar pasakysi: meile, išeinu?
Kiek kartų dar atgal sugrįši sakydamas „myliu“?
Many žiema ilgiausia, jausmai ledais tvirčiausiais
Nužudė meilę, nužudė jausmą.

Tyli naktis, tu mintimis
Namo grįžti iš naujo.
Žinai, skaudės, be išeities,
Mylėti nori…

Rodyk draugams

Tuštuma.. Ilgesys.

2010-10-11

Tokiom dienom, maždaug po pietų, vakarop…kai pritemsta, šiek tiek pakyla vėjas, ir rodos, medžiai dar gūdžiau pradeda šniokšti…o visas šitas pasaulis apsigaubia kažkokia pilka aura, kurios nepergali nei didžiulis gardžios arbatos puodukas, nei mėgiamiausia muzika…apima lūdesys…Gal veikiau tuštuma? Lyg ilgesys kažko…Kažko tokio…

Taip, tai ilgesys…Tarsi kažką praleidi, tarsi kažko trūksta…Galbūt norėtum pabūti ten, kur nebuvai, ten kur šviečia saulė…Sutikti ką nors, ko seniai nematei…Grįžti į kokius nors kitus laikus…O gal pradedi galvot apie ateitį…Bandai užmušt tą tuštumą, bet ta didelė skylė matyti…Kažką veiki…bet tai lieka…Meilės ilgesys?…

Rodyk draugams

Aš išeinu

2010-10-11

Jeigu Viešpats Dievas nors sekundei pamirštų, kad aš skudurinė lėlė, ir padovanotų man truputį gyvenimo, tikriausiai aš nepasakyčiau visko, ką galvoju; aš daugiau mąstyčiau apie tai ką kalbu.

Aš vertinčiau daiktus ne pagal jų kainą, o pagal reikšmingumą.

Aš miegočiau mažiau, svajočiau daugiau, suvokdamas, kad kiekviena minutė su užmerktomis akimis - tai prarastos šešiasdešimt sekundžių šviesos.

Aš vaikščiočiau, kai kiti to vengia, aš pabusčiau, kai kiti miega, aš klausyčiausi, kai kiti kalba.

Ir kaip aš gardžiuočiausi šokoladiniais ledais!

Jeigu Viešpats duotų man mažumėlį gyvenimo, aš rengčiausi paprastai, kelčiausi kartu su pirmais saulės spinduliais, apnuogindamas ne tik kūną, bet ir sielą.

Dieve mano, jeigu aš turėčiau dar nors kiek laiko, sukaustyčiau savo neapykantą ledu ir laukčiau, kada pakils saulė. Pieščiau mirgant žvaigždėms kaip van Goghas, padangėmis skraidyčiau, skaitydamas Benedetti eiles, ir Serra dainos būtų mano mėnulio serenada. Aš prausčiau žoles savo ašaromis, kad pajusčiau jų spyglių keliamą skausmą ir skaisčiai raudoną lapelių bučinį.

Dieve mano, jeigu aš turėčiau nors kruopelytę gyvenimo. Nepraleisčiau nė dienos, kad nepasakyčiau mylimiems žmonėms, jog juos myliu. Įtikinėčiau kiekvieną moterį ir kiekvieną vyrą, kad myliu juos, aš gyvenčiau meilėje ir su meile.

Aš įrodyčiau žmonėms, kad jie neteisūs, manydami, jog jeigu jie sensta, tai nustoja mylėti: priešingai, jie sensta todėl, kad nustoja mylėt!

Vaikui aš duočiau sparnus ir pats išmokyčiau jį skraidyti.

Seniems žmonėms aš įkalčiau į galvą, jog mirtis ateina ne nuo senatvės, o nuo užmaršties.

Aš juk taip pat iš jūsų daug ko išmokau iš jūsų, žmonės!

Sužinojau, kad kiekvienas nori gyventi ant kalno viršūnės, nenutuokdamas, jog tikroji laimė laukia besileidžiant žemyn.

Aš supratau, kad kai naujagimis pirmąkart savo mažyčiu kumšteliu griebia tėvo pirštą, jis griebia jį visiems laikams.

Aš supratau, jog žmogus turi teisę pažvelgti į kitą žmogų iš viršaus tik tam, kad padėtų jam atsistoti ant kojų.

Aš tiek daug išmokau iš jūsų, nors, tiesą pasakius, iš viso to ne tiek jau daug ir naudos, todėl, kad prikrovęs savo skrynią aš mirštu.

Gabrielis Garsija Markesas.

Pirmadienis tokia diena, kurią labai mėgstama pasiimti, kaip naują atskaitos tašką. Dažnai sakome ” na jau nuo pirmadienio… tai pradėsiu mokytis, laikytis dietos, keisiu savo gyvenimą…” Viena vertus, tai juokinga, nes dauguma tų užsibrėžimų būna atkelti kitam pirmadieniui, o vėliau ir dar kitam. Tačiau kartais, tokie užsibrėžimai gali tapti mūsų kitokio gyvenimo startu :) Taigi perskaitykite ir pamąstykite, galbūt ir jūs pakeisite savo požiūrį, galbūt ir jūs mintyse sau pasakysit ” na nuo šio pirmadienio..” Linkiu visiems darbingos ir turiningos savaitės bei gražios pirmadienio popietės :) Jei norite ką nors keisti, keiskite šiandien, o nelaukite dar kito pirmadienio :)

Sėkmės! :)

Rodyk draugams

5o priežasčių kodėl tave taip mylėjau

2010-10-10

  1. Nes tu mane pralinksmindavai
  2. Nes mylėjai mano šunį
  3. Jei ir nemėgdavai, tai bent apsimesdavai, kad tau patinka mano draugės
  4. Sutardavai su mano tėvais
  5. Iškepdavai man kiaušinienę ;D
  6. Padarydavai  man masažą
  7. Džiaugdavaisi, kai tave pagirdavau
  8. Visada išvesdavai šunį su manimi
  9. Nepalikdavai manęs vienos bėdoje
  10. Išklausydavai
  11. Kai konors nenorėdavai daryti, apsimesdavai, kad negirdėjai ką sakiau :D
  12. Žiūrėdavai toliarantiškai į mano sapaliojimus apie rūbus ir kosmetiką
  13. Pakvailiodavai su manimi per pilnatį :)
  14. Nenorom bet sutikdavai net padainuoti
  15. Visada leisdavai man pasirinkti kurioje lovos pusėje aš noriu gulėti
  16. Neužimdavai mano kėdės prie stalo
  17. Visada palaukdavai kol suplausiu indus vakare, tik tada išvažiuodavai
  18. Visada duodavai idėjų ką pasigaminti
  19. palaikydavai man kompaniją geriant arbatą, net tada kai nelabai jos norėdavai
  20. Visada pastebėdavai mano naujus rūbus ar kvepalus
  21. Pasiusdavai su manimi
  22. Gražindavai man protą, kad neprisidirbčiau
  23. Privertei nustot valgyti majonezą
  24. Pagamindavai man valgyti
  25. Mašinoje visada leisdavai miegoti tau ant kelių
  26. Niekada neužmigdavai pirmiau manęs
  27. Stengeis kad sutarčiau su tavo šeima
  28. Privertei pamėgti tavo kovinę katę
  29. Neniurzgėdamas vaikščiodavai su manimi po parduotuves
  30. Visada pasakydavai savo nuomonę ar man kasnors tinka ar ne
  31. Įrodei kad alaus mielių tabletės padeda :)
  32. Neleisdavai man verkti
  33. Atnešdavai man arbatą į lovą ir gamindavai man pietus
  34. Stengeisi sutarti su mano tėvais
  35. Gražiai elgeisi su mano sesute
  36. Žavėjaisi, kad man patinka vaikai
  37. Kai per daug įsijausdavau nuleisdavai mane ant žemės
  38. Nesmerkei manęs už tai, kad esu aikštinga
  39. Kantriai klausydavais kai aiškindavau kaip turi elgtis ar gyventi
  40. Bučiuodavai man kaklą
  41. Padėdavai man mokytis
  42. Didžiuodavais manimi
  43. Sakydavai kad aš geras žmogus
  44. Pergyvendavai jei išvažiuodavai į Kauną neatsisveikinęs
  45. Pasitikėdavai manimi
  46. Supažindinai su savo seneliais
  47. Labai palaikydavai mane, kai pamiršdavo kiti
  48. Tau galėdavau pasakyt net gėdingiausias paslaptis
  49. Nes mylėjai mane
  50. Nes jauteisi atsakingas už mane   Galėčiau vardinti ir vardinti, bet pabos jum skaityti visa kita pasiliksiu sau :) kaip atsiminimą.

Rodyk draugams

Mintimis atgal

2010-10-09

Laikas sukas atgal,
Ir dar labiau skauda.
Matau ką turėt galėjau,
Mylėt nemokėjau.
Ar sugrįžt man atgal?
Audra viską griauna,
Bet sukurt mokėjau
Tave išlydėjau.

Ir viskas vėl prasideda nuo pradžių
Vėl daužaus petis į petį su likimu.
Atrodo tvirtas kojas padedu ant pagrindo trapaus,
Bet savo rankomis taip ir nepaliečiau dangaus.
Pamažu sekundės virsta į minutes,
Minutės į ilgas valandas,
Akimirkas, kurios dabar jau pamestos.
Išsaugosiu ilgam su ta viltim, kad grįši,
Su ta viltim, kad dėl manęs ir tu kvėpavimą pamirši.
Sukūriau tylą iš noro vien girdėt tik tavo juoką.
Vėl atpratinau rankas bijot
Iš begalinio noro apkabinti tavo  kūną.
Su tavim ar be tavęs - aš būsiu tavo.
Prašau palik mane ramybėj,
Netark tų žodžių.
Žinok, aš viską suprantu
Nebelaikau, bet sudvejoju.
Nes niekad netikėjau,
Kad nemylintį aš kada nors mylėsiu.

Rodyk draugams

Širdies godos..

2010-09-30

Gerokai popiet.. Sėdžiu viena kambaryje, skandinu begalinį liūdesį, akyse paplūdusiose ašaromis..

Raudonos mano akys man primena vaizdą pro langą dabar - kai besileidžianti saulė, rausvais atspalviais nudažo dangų ir visi su baime laukia tamsos, laukia nakties.. Ilgiuosi tavęs, nors tavęs jau taip seniai nemačiau, neliečiau.. Vis dar atsimenu kiekvieną tavo strazdanėlę ant skruostų, su nieko nesumaišyčiau tavo kvepalų kvapo, atsimenu tavo skardų juoką, tavo šypseną, tavo rankas… Net kvapą užima atsiminus, koks man būdavai švelnus, kaip rūpinaisi manimi, kaip nuolatos man kartodavai, kad aš vienintelė tavo saulė, kad tik su manimi nori pasenti.

Nutolom, kaip nutolsta upės krantai per potvinį..

Pasukom savo keliais, skirtingais keliais..

Nors ir dabartinio savo gyvenimo nekeisčiau į nieką, bet tų akimirkų, kurias susiidealizavusi saugau savo širdyje, taip pat niekas iš manęs neatims..

Vienas mano širdies gabalėlis - visada priklausys Tau, viena kertelė joje - visada saugos tą laiką, tą mūsų laiką kartu. Nemelavau sakydama, kad visada tave mylėsiu, nors tu tikriausiai nepatikėtum tuo… Myliu. Tiek kiek įmanoma mylėti tave po visko.

Rodyk draugams

Nuostabi akimirka :)

2010-08-25

Pabusti salia taves.
Pramerkti ankstu ryta akis ir pamatyti tavasias.
Pakstelti i lupas, sukuzdeti,kad man gera su tavimi… Kad su tavimi jauciuos laiminga.
Apkabinti.
Ir nors akimirka nepaleisti.
As zinau, kad ta akimirka butu nuostabi.
Zinau.. :)
Labas rytas visiems :) Nuostabiu ir siltu akimirku jums siandien!

Rodyk draugams

Žvaigždės. Norai. Romantika…

2010-08-14

Po vidurnakčio.

Šiltas vakaras.

Aš ir Jis..

Šiltas mašinos kapotas.

Krentančios žvaigždės…

Romantika :)

Po vidurnakčio sėdau su savo vaikinu į mašiną ir lėkėm prie Dubysos, kur gerai matosi horizontas, stebėti žvaigždzių. Buvo šiltas gražus vakaras. Sugulėme abu ant šilto mašinos kapoto ir užvertėme galvas į dangų.. Prisipažįstu tai buvo pats gražiausias reginys mano gyvenime.. Tiek daug krentančių žvaigždžių, tik spėk galvoti norus… Et, gaila, kad jų negalima pasakoti, nes neva neišsipildys.. Ko aš tik neprigalvojau..

Nors realiai ko žmogui dar gali reikėti? Argi neužtenka žmogaus, kuris tave beproto myli, dėl tavęs visą naktį nemiega ir spokso į dangų palaikydamas tau kompaniją? Parvežęs tave paryčiais dar suplauna namie už tave indus, nes tu jau vaikštai kone užsimerkus.. Nuveda į lovą, apkamšo, pabučiuoja į kaktą ir palinki labos nakties. Negi galėčiau tikėtis konors geriau? Galiu sugalvoti norų kiek tik noriu, bet nieko geriau nei nesugalvočiau :)

p.s Brangusis, myliu tave ;**

Rodyk draugams